Paskaitos metu Juozas Olekas aptarė politinius, ekonominius ir visuomeninius Europos integracijos aspektus, pabrėždamas galimybes, kurias narystė Europos Sąjungoje suteikia valstybei ir jos žmonėms. Pirmiausia- jis išskyrė jaunimui atsiveriančias galimybes: galimybę studijuoti, gauti kokybišką išsilavinimą ir įgyti tarptautinės patirties. Antra, jis pažymėjo, kad narystė ES atveria naujas rinkas verslui, stiprina ekonominę plėtrą ir konkurencingumą. Trečia, jis atkreipė dėmesį į kultūrinių mainų svarbą, kurie leidžia visuomenėms geriau pažinti Vakarų Europos kultūrą, kartu sudarydami galimybes Lithuania pristatyti ir puoselėti savo kultūrinį tapatumą.
„Lietuvos patirtis aiškiai rodo, kad priklausymas Europos Sąjungos valstybių šeimai yra būtina ekonominio augimo ir kultūrinės pažangos sąlyga“, – sakė Europos Humanitarinio Universiteto rektorius dr. Vilius Šadauskas.
Pasak rektoriaus, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metais reikšmingai nulėmė šalies vystymosi kryptį. Be narystės ES Lietuvos ekonominė, socialinė ir kultūrinė pažanga nebūtų pasiekusi dabartinio lygio. Šiandien Lietuva pati gali dalytis gerąja patirtimi ir remti kitas valstybes jų kelyje gilesnės Europos integracijos link.
Diskusija Europos Humanitariniame universitete buvo ypač prasminga. Pasak universiteto rektoriaus Viliaus Šadausko, EHU siekia būti vartais ir tiltu Rytų Europos šalių jaunimui į Vakarų Europą.
Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių studentams studijos Lietuvoje suteikia galimybę ne tik įgyti europinį aukštąjį išsilavinimą, bet ir praktiškai pažinti europietišką gyvenimą per kasdienį bendravimą, akademinius mainus, gyvenimą mieste bei ryšius su kitais studentais ir dėstytojais. Svarbiausia, kad studentai įgyja žinių ir patirties, kurios ateityje gali padėti prisidėti prie jų pačių šalių transformacijos.
Dr. Juozas Olekas taip pat pabrėžė svarbą padėti jaunimui suprasti pačios Lietuvos istorinį virsmą iš sovietinės erdvės į demokratinį pasaulį. Pasak jo, jaunystėje pamatę, kaip atrodo gyvenimas demokratinėje visuomenėje ir kokias galimybes jis suteikia, studentai gali tapti šio pasaulio dalimi, įsilieti į tarptautinę aplinką ir rinkas, o vėliau grįžti į savo šalis bei prisidėti prie teigiamų pokyčių savo visuomenėse.
Paskaita vyko lietuvių kalba, ją moderavo Rimvydas Paleckis. Interaktyvus renginio formatas skatino dalyvius užduoti klausimus ir tiesiogiai bendrauti su Lietuvos Respublikos seimo pirmininku, taip kuriant atvirą dialogą tarp studentų, jaunimo, akademinės bendruomenės ir valstybės atstovų.
Europos Humanitarinio Universiteto studentė Jaroslava Melnik taip pat pasidalijo savo asmenine studijų Lietuvoje patirtimi. Ji pažymėjo, kad pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ir Europos universitete buvo teisingas sprendimas. Gyvenusi Vokietijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, ji apibūdino Lietuvą kaip ramesnę šalį ir pabrėžė galimybės atvirai kalbėti apie Baltarusijos ir Ukrainos realijas svarbą.
„Galime paaiškinti europiečiams, kas vyksta Baltarusijoje ir Ukrainoje, nes geriausiai suprantame tų šalių žmones“, – sakė Yaroslava.
Ketverius metus Lietuvoje studijuojanti, ji pabrėžė, kad Europos Sąjungai priklausančios šalys jaunimui suteikia laisvę reikšti savo nuomonę, taip pat platesnes galimybes asmeniniam tobulėjimui, kritiniam mąstymui ir socialiniams pokyčiams.
Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokinių dalyvavimas renginiui suteikė ypatingą prasmę. Tai jaunimo įsitraukimo atspindėjimas, tarpkultūrinio dialogo ir solidarumo svarbą Europos švietimo erdvėje.
Renginys taip pat vyko platesnių diskusijų apie Europos Sąjungos plėtros ateitį kontekste. Ukraina, Moldova ir Sakartvelas yra tarp šalių, kurioms suteiktas ES kandidatės statusas, o Europos integracija išlieka svarbiu daugelio Rytų Europos visuomenių siekiu.
Europos Humanitarinis Universitetas reiškia padėką Dr. Juozui Olekui, rektoriui dr. Viliui Šadauskui, kviestiniams svečiams, Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniams ir visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei indėlį į diskusiją.
